- čečekas
- čečẽkas sm. (2) 1. Grv toks paukštis: Krūsnyse čečẽkai perisi Plš. 2. kas daug čečena, kalba (ppr. apie vaikus): Mano čečẽkas naktim verkia ir verkia, gal jau kokia eilinė uže[jo] Dglš. Čečẽko kalbos nusbodo klausyt Prng. Dul dul dūdelė, pati lapė Daratelė, ė vaikeliai čečekẽliai Ad.
Dictionary of the Lithuanian Language.